Mediniai langai

Medinių langų privalumai ir trūkumai

Susiruošus keisti senus langus svarstoma ką pasirinkti – medinius ar plastikinius langus. Plastikiniai langai sulaukia iš ties nemažai dėmesio ir šiuo metu išgyvena aukso amžių, tačiau nuo jų neatsilieka ir šiuolaikiški mediniai langai. Tad šiandien daugiau dėmesio skirsime mediniams langams bei pasiaiškinsime kokie yra pagrindiniai jų privalumai ir trūkumai.

Medis nuo senų laikų yra puiki statybinė medžiaga randanti savo paskirtį įvairiose situacijose. Tačiau langams svarbiausias medžio sugebėjimas puikiai išlaikyti šilumą. Tad mediniai langai pasižymi puikiomis šilumos izoliacinėmis savybėmis. Mediniuose languose nesusidaro šalčio tiltai, natūrali medžiaga „kvėpuoja“, tad kambariuose palaikomas natūralus drėgmės balansas, dėl to išvengiama dar vieno nemalonaus efekto – rasojančių langų. Taigi nereikia baimintis, jog pakeitus langus, dėl padidėjusios drėgmės namuose pradės pelyti sienos ar pradės stigti oro. Visgi, mediniai langai „nekvėpuoja“ taip daug, kad namuose nereikėtų vėdinimo sistemos – vėdinti namus reikia nesvarbu kokie langai yra sudėti.

Medis – šilta medžiaga. Tiek vizualiai ji suteikia namams jaukumo, tiek iš tiesų ji yra jaukesnė, malonesnė paliesti. Tačiau vizualus „minkštumas“ yra apgaulingas. Mediniai langai gaminami iš trijų sluoksnių klijuotos medienos, tad yra labai tvirti ir ilgaamžiai.

Gaminant medinius langus galima pasirinkti medienos rūšį. Dažniausiai langams naudojamas ąžuolas, pušis, raudonmedis arba maumedis. Kiekviena medienos rūšis turi jai būdingą raštą, tekstūrą, o nulakavus skaidriu ar spalvotu laku galima dar labiau pabrėžti natūralų grožį. Medį taip pat galima ir dažyti norima spalva, tad mediniai langai dėl to tampa labai puikiu ir prisiderinančiu prie visumos interjero elementu.

Lyginant su dirbtinėmis medžiagomis (pvz., PVC), mediniai langai yra švaresni – jie nekaupia elektrostatinių krūvių, todėl netraukia papildomo purvo ir dulkių. Dėl to valymas yra labai paprastas.

Žinoma, be privalumų, reikia paminėti ir trūkumus. Medis – natūrali medžiaga, kuri nėra visiškai atspari klimato pokyčiams. Nuo saulės blunka langų spalva, besikeičiantys metų laikai ir temperatūrų pokyčiai verčia medieną plėstis ir trauktis. Taip pat jie yra labiau pažeidžiami, jautresni mechaniniams pažeidimams. Norint, kad mediniai langai nuolat atrodytų kaip nauji, juos reikia kas kelis metus perdažyti ar nulakuoti.

Dar vienas trūkumas – mediniai langai kol kas yra brangesni nei plastikiniai langai. Tačiau už natūralias medžiagas, natūralius ir sveikus pasirinkimus tenka brangiau mokėti ko gero visose gyvenimo srityse, tad tai neturėtų stebinti. Medinius langus renkasi tie, kuriems kaina nėra prioritetas.

Plastikinių langų vidaus palangės

Palangių pasirinkimas kuriant jaukų stilių

Norint sukurti jaukų ir akiai malonų interjerą, reikia nepamiršti smulkmenų. Keičiant senus langus į naujus plastikinius dažniausiai prireikia pakeisti ir palangę. Nesipriešinkite šiems pokyčiams, tai galimybė pagyvinti interjerą be didesnių investicijų! Kaip? Trumpai aptarsime kokios gali būti palangės ir kokie  pasirinkimai jūsų laukia.

Plati ar siaura?

Vidaus palangių plotis gali būti nuo 10 cm iki 80 cm. Renkantis plotį vieninteliai apribojimai yra sienos storis ir radiatorius po palange. Pagal rekomendacijas palangė neturi dengti daugiau nei pusės radiatoriaus. Kitaip gali pradėti rasoti plastikiniai langai. Esant grindiniam šildymui palangę galima rinktis kokio tik norima pločio.

Siaura palangė tinka minimalistiniam interjerui, kuomet nesinori apsikrauti bereikalingais daiktais, o taip pat planuojant baldus visai šalia lango. Tuo tarpu plati palangė yra tikras augalų rojus. Ant plačios palangės gali tilpti gėlių vazonai, šalia jų vietą rasti vaza ar nuotraukų rėmelis. Gėlėms tai patiks – ant palangės jos gali gauti daugiausia šviesos.

Palangės spalva

Nors dažniausiai palangės spalva derinama prie lango rėmo, ypač jei montuojami spalvoti plastikiniai langai, tačiau tai nėra griežta taisyklė, kurios vertėtų paisyti. Palangių spalvą galima derinti ir prie baldų, sienų, grindų spalvos ar kambaryje esančios akcentų spalvos.

Vidaus palangės gaminamos iš medžio drožlių plokštės (MDP) arba PVC. Medžio drožlių plokštės spalvų gamą sudaro: balta, balta su medžio imitacija, bukas, ąžuolas, šviesus ąžuolas ir auksinis ąžuolas. Tuo tarpu PVC palangė gali būti šių spalvų: balta, marmuro, auksinio ąžuolo, riešutmedžio, mondial balta, calvados, aliuminio ir buko.

MDP ar PCV

Kuo skiriasi šios dvi medžiagos iš kurių gaminamos palangės ir į ką atkreipti dėmesį? Tiek viena, tiek kita išties verta dėmesio. Medžio drožlių plokštė pasižymi patvarumu ir ilgaamžiškumu. PVC palangės yra atsparesnės drėgmei, jos puikiai tinka naudoti patalpose, kuriose yra daugiau drėgmės. PVC taip pat atsparios mechaniniam pažeidimams. PVC palangės galimos siauresnės nei MDP. Siauriausia medžio drožlių palangė yra 20 cm, o PVC gali būti ir 10 cm pločio. Tuo tarpu medžio drožlių palangės gali būti platesnės, net iki 80 cm, o PVC iki 60 cm.

Lauko palangės

Palangės lauko pusėje derinamos prie bendro namo vaizdo, daugiabučiuose stengiamasi išlaikyti esamą namo vaizdą, nuosavame name palangių spalva derinama prie lietvamzdžių ir stogo. Dažniausiai gaminamos iš cinkuotos skardos dengtos poliesteriu arba plastizoliu.

Kodėl rasoja nauji plastikiniai langai?

Nauji plastikiniai langai, o jie rasoja. Priežastys

Jau daugiau nei dešimtmetį besitęsiantis senų medinių langų keitimas į naujus plastikinius kaskart iškelia tą pačią problemą – kodėl rasoja nauji plastikiniai langai? Ar taip turi būti, ar tai langų brokas ir ką daryti? Tokie klausimai keliami iš ties pagrįstai, tad pabandysime į juos atsakyti.

Langų rasojimo priežastys

Langų rasojimo priežastis paprasta – per daug drėgmės. Plastikiniai langai rasoja tuomet, kai susidaro vadinamasis „rasos taškas“ – temperatūra, kuriai esant oras tampa nebepajėgus apdoroti besikaupiančios drėgmės patalpose. Drėgmė neturi kur pasišalinti, todėl ir kaupiasi ant lango. O kad drėgmės kambaryje gausu galime iliustruoti ir skaičiais. Per dieną 4 asmenų šeima savo kasdienine veikla išskiria apie 10 litrų drėgmės(vandens), kuri vėliau ir kaupiasi rasos lašelių pavidalu ant stiklo. Iš jų vidutiniškai 0,3 litro iškvėpuojama miegant, 0,85 l iškvėpuojama dienos metu, 3 l verdant maistą, 1 l prausimosi metu, 5,5 l skalbiant drabužius.

Taigi, drėgmės namuose gausu, o langų pakeitimas (ir nebūtinai į plastikinius, gali būti ir nauji mediniai langai) tik „pabaksnojo pirštu“ į opią kiekvienų namų problemą. Seni langai nerasojo todėl, jog nebuvo sandarūs, jie ne tik leido į išorę „pabėgti“ brangiai šilumai (dėl ko ir buvo keičiami langai), tačiau ir buvo tarsi mini ventiliacijos sistema. Natūrali oro cirkuliacija pro ne itin sandarius langus metų metus vėdino kambarius, tačiau įsidėjus naujus plastikinius langus niekas nevyksta savaime.

Dažniausiai langų rasojimas pasireiškia virtuvėje, kur gaminant maistą išsiskiria daug garų. Taip pat rasos lašelių galima pamatyti miegamajame po nakties. Jei vonioje yra langas – ten trečia potenciali vieta langų rasojimui. Tačiau langų rasojimas tik vienas iš simptomų. Rasą galima nuvalyti ir apsimesti, jog jos nėra, tačiau itin didelė drėgmės koncentracija gali pakenkti patalpoms, sienų kampučiuose gali įsiveisti pelėsis, dėl deguonies trūkumo gali pablogėti sveikata. Sprendimas? 

Patalpų vėdinimas

Jei įrenginėjant plastikinius langus nebuvo pasirūpinta mikroventiliacijos sistema, orlaidėmis, tuomet teks prisiminti ką reiškia taisyklingas patalpų vėdinimas. Vėdinamas oras yra daug sausesnis, todėl išvengiama rasojimo ir iš to kylančių kitų problemų. Bent porą kartų per dieną reikėtų pilnai atidaryti plastikinį langą ir palikti 5 minutėms. Taip pasikeis visas oras kambaryje, o kambarys nespės atšalti net ir žiemą. Virtuvėje vėdinti reikėtų kiekvieną kartą po maisto gaminimo. Savaitgaliais, kuomet visi namuose, vėdinimą reikėtų padažninti iki bent 3 kartų. Kuo dažniau bus vėdinama, tuo bus ne tik geriau namams, tačiau ir patiems – švarus ir šviežias oras leidžia išvengti peršalimo ligų bei galvos skausmo.

Plastikinių langų laidumas šviesai

Ką daryti, kad kambaryje su plastikiniais langais būtų šviesiau?

Įeini į kambarį vidurdienį ir nori užsidegti šviesą, nes tamsu kaip naktį, nors už lango spigina saulė? Tokia situacija nėra reta, su šviesos trūkumu gali susidurti kiekvienas, tačiau jei yra problema – yra ir sprendimas, kurį šiandien ir aptarsime.

Lango laidumas šviesai

Plastikiniai langai nėra vienodi ir dažnai gilinantis į lango šilumos energijos išsaugojimo efektyvumą pamirštama, jog langų laidumas šviesai gali būti skirtingas. Šis parametras Lietuvoje vis dar dažnai ignoruojamas, tačiau veltui – juk svarbiausia lango paskirtis yra įleisti į kambarį šviesą, o tai ypač svarbu esant ilgoms ir tamsioms žiemoms. Priklausomai nuo stiklo storio, nuo stiklo paketų skaičiaus ir tarpo tarp paketų užpildymo gali skirtis tai kiek šviesos pateks pro langą. Pavyzdžiui, kuo daugiau stiklo paketų, tuo labiau sumažėja laidumas šviesai. Arba štai į tarpus tarp stiklo paketų įleidus aerogelio dujas pasiekiama itin gera šilumos izoliacija, tačiau stiklas tampa matinis ir beveik nepermatomas. Todėl renkantis langus tamsiam kambariui būtina įspėti meistrus, jog norite, kad į kambarį patektų kuo daugiau šviesos. Taip bus atkreiptas dėmesys, jog plastikiniai langai ne tik užtikrintų šilumą namuose, tačiau ir įleistų kaip įmanoma daugiau šviesos į kambarį, t.y. būtų laidūs šviesai.

Dar viena gudrybė padidinanti šviesą – rinktis plastikinius langus su kuo siauresniu rėmu. Taip nekertant didesnės skylės langui padidės stiklo plotas pro kurį patenka šviesa. Dėl to ar tai įmanoma konkrečiu atveju derėtų pasitarti su meistrais.

Nuolat švarūs langai

Švarūs langai praleidžia daugiau saulės šviesos nei purvini, ar ne?  Jei tenka gyventi gana tamsiame kambaryje, langų valymo malonumai turėtų būti dažnesni – bent kas 3 mėnesius. Tai nėra misija neįmanoma, nes plastikiniai langai nereikalauja ypatingų valymo priemonių – stiklo paketui valyti tereikia įprasto stiklų valiklio, o profiliui nuvalyti užteks namuose naudojamo universalaus valiklio.

Protingi interjero sprendimai

Tik itin erdviems ir daug natūralios šviesos gaunantiems kambariams tinka tamsios interjero spalvos. Tuo tarpu kenčiantiems nuo nuolatinio šviesos trūkumo reikėtų pasirinkti kaip įmanoma šviesesnių spalvų interjerą (nebūtina balta spalva, gali būti ir kreminė, dramblio kaulo, šviesiai žalia). Kartais tereikia nudažyti sienas šviesesne spalva ir kambarys tarsi „atsigauna“. Norint suteikti kambariui dar daugiau šviesos ir erdvės rekomenduojama į interjerą įterpti veidrodžius. Veidrodžiai vizualiai praplečia erdvę, o atspindžiai sukuria šviesesnio kambario iliuziją. Taip kambarys tampa daug jaukesnis ir šiltesnis.